vitraktis

×vìtraktis (hibr.) sm. (1) KII81,161, K, BzF200, Rtr, LL208, NdŽ, KŽ, Klp žr. 1 vitrikas: Vagies raktas, vìtraktis KI257. Kad karalius žinotų, kai jį veik kas naktį drąsiai apvagia, skarbinyčiai vìtrakčius turėdami, tai vagis sugautų Jrk95. Skrynia yra su vitrakčiais atdaryta ir vėl užrakinta tapusi Kel1882,285. | prk.: Atėjo niekam nežinomas žmogus, įsilaužė jis su Markso „Kapitalu“ vieton vitrakčio Vaižg.